Dėkojame: Zarasų krašto muziejaus direktorei Ilonai Vaitkevičienei, Tverečiaus seniūnei Česei Vitėnienei, Kaltanėnų seniūnui Tomui Rokickiui, Šakynos kaimo kapinių prižiūrėtojui Vincentui Kundrotui, Ukmergės muziejaus administracijai, Molėtų muziejaus kraštotyros fondui, Užugirio krašto muziejui, Panevėžio bibliotekos kraštotyros skyriui, Utenos bibliotekai, Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijos girininkui Jonui Barzdėnui, Salako bendruomenės centro darbuotojai Vidai Žilinskienei, Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros fondui, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojui Algimantui Lelešiui, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kraštotyros fondui, Leipalingio seniūnui Antanui Krancevičiui, Leipalingio pagrindinės mokyklos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejaus vadovei Birutei Zuzevičienei, Pajevonio parapijos kunigui

Julius Anusevičius † 1907-02-26




Palaidojimo vieta, Daumėnai, Aukštaitija

Palaidojimo vieta čia.

Plačiau: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1652
J. Anusavičius buvo laisvės gynėjas, 1863 metų sukilimo dalyvis. 1863 m. balandį jis įstojo į Eliziejaus Liutkevičiaus dalinį ir buvo paskirtas vieno iš jo būrių vadu, vėliau tapo savarankiško padalinio vadu. 1864 m. jis buvo sugautas ir nuteistas 6 metams katorgos, ištremtas į Sibirą (Rusija). Jis atliko paskirtą bausmę Nerčinsko kasyklose Užbaikalėje, paskui buvo perkeltas į tremtinių kategoriją, gyveno pietinėje Baikalo ežero pakrantėje, vėliau Užkaukazėje, mokėsi prancūzų kalbos. Pasinaudojęs amnestijomis, apie 1880 m. J. Anusavičius persikėlė į Rygą (Latvija), paskui į Skaistkalnę (Latvija). Antkapyje įrašyta: Julius Anusevičius †1907 Poetas, 1863 m. sukilimo dalyvis, katorgininkas.